Звёзды и созвездия в литовской мифологии

DANGAUS ?VIESULIAI LIETUVI? TAUTOSAKOJE IR DAIL?JE

Dangaus ?viesuliai Saul?, M?nulis, ?vaig?d?s i? ?ilos senov?s buvo

vaizduojami dail?s k?riniuose, kurie paprastai buvo susij? su mitais arba

atsirad? i? j?. Latviu ra?ytojas E. Skujeniekas pa?ymi, kad mitas yra

savoti?kas idealus pasaulio modelis, jame sulydyta intelektuali ir emocin?

patirtis. Visata ir ?mogus ?ia parodyti kaip pirminiu prie?as?i? visuma.

Papuo?alai, memorialiniai paminklai buvo sudaiktinti ?mogaus bendravimo su

kosmosu simboliai. Dangaus ?viesuliai da?nai buvo vaizduojami su

pumpuruojan?iais bei ?ydin?iais augalais, simbolizuojan?iais Gyvyb?s med?,

kuris i?rei?k? dangaus ry?? su ?eme. Lietuviu, kaip ir kitu taut?,

?ydintis, pumpuruojantis, aplip?s vaisiais medis, saugomas pauk??iu ir

gyv?nu, tolygus deivei Did?iajai Motinai - niekad nesibaigian?ios gyvyb?s

simboliui. Saul?s ir M?nulio gintariniu amuletu i? neolito laiku rasta

Juodkrant?je, Palangoje (1 pav.) ir kt.

Saul?s simboliai buvo siejami su Pasaulio arba jo variantu Gyvyb?s

med?iu, tariamai Jungian?iu visas visatos dalis. Kartais vir? min?t? med?i?

buvo ?e?iakamp? ?vaig?d? (45 pav.), t. y. ?e?i? stipinu ratas, kuris sudaro

vis? simboli? kompozicijos centr?. ?e?iakamp? ?vaig?d? - tai visatos ?viesa

- ,,baltoji dienel?". Kartais ?? simbol? saugo du pauk??iai (10. 12, 14,

15, 55 pav.). Jis ne tik visatos, bet ir Saul?s, ?aibu, dienos ?viesa.

Min?to simbolio daugiareik?mi?kumas rodo jo archai?kum?. Mitai sako, kad

visatos ?viesa atsiradusi ir sklidusi i? ne?inomo ?altinio kaip dievi?koji

emanacija, kurianti pasaul?. Biblija ai?kina, kad dievas ?vies? suk?r?s

pirm?j? dien?, o Saul?, M?nul?, ?vaig?des - ketvirt?j?. Tod?l ?viesa buvo

susieta su auk??iausios dievyb?s kultu, krik??ionyb?je - su Kristumi [106,

246].

?viesos simbolis populiariausias lietuviu liaudies dail?je.J? aptinkame

ant namo sien?, lub?, lang?, darbo ?ranki?, audiniu, susisiekimo priemoni?

ir kt. Tik?ta, kad ?is simbolis apsaugo ?mones, trobas, daiktus nuo visokiu

blogybi?. Jis ?inomas daugeliui Europos taut?.

Da?niausiai m?s? liaudies dail?je paplitusi segmentine trikamp?,

keturkamp? ar a?tuoniakamp? ?vaig?d? apskritime. Toki? ?vaig?d? rusai

vadindavo Perk?no ?enklu. Min?tos ?vaig?d?s at?jusios i? ?ilos senov?s.

Pana?iomis ?vaig?d?mis puo?tu papuo?alu aptinka archeologai [51, 187 -

197]. Pavyzd?iui, Ver?vuose (Kauno priemiestis) rasta ?alvarin? antkakl? i?

IV - V am?iaus. Pana?i segmentin? ?vaig?d? yra ant dubens, aptikto Sembos

sud?vi? IX - XI a. senkapyje [31, 382]. Segmentin? ?vaig?d? daugiausia buvo

rai?oma ant moter? darbo ?rankiu - prieverps?i?, ko??l?, kultuvi?, taip pat

baldu - kraitiniu skryni?, lov?, k?d?i?, rank?luostiniu (9, 16, 17, 18, 19,

20, 21, 22, 33, 34, 35, 42, 46 pav.). Ja buvo puo?iami ?ventiniai ve?imai,

va?iai, audiniai, n?riniai, juostos, muzikos instrumentai, trobos ir kt.

Segmentin?s ?vaig?d?s da?nai jungiamos su |vairiais Saul?s ir M?nulio

simboliais, ypa? apskritim? puslankiais, supintais tarp sav?s ? begalyb?,

spiral?mis, simbolizavusiomis Saul?s keli?, ?al?iais, kry?iukais,

simbolizavusiais Saul?s ?vies?, trikampiais (simbolizavo ?em?) ir kt.

Kartais ?i ?vaig?d? buvo derinama su Jaunu M?nuliu ar Saul?s valtele,

ma?omis ?vaig?d?mis, spinduliais, vingeliais, dantukais,kry?iukais. Be to,

segmentin?s ?vaig?d?s buvo jungiamos su geometriniu, re?iau - su augaliniu

ornamentu.

Saul? bei jos simboliai lietuviu dail?je ypa? paplito atsiradus ir

besivystant ?emdirbystei bei gyvulininkystei. Saul? simbolizavo skritulys,

koncentrinis ratas, apskritimas su spinduliais arba kry?iukais viduryje,

taip pat su Saul?s simboliais: pauk??iais, ?irgais, ?al?iais (33 pav.).

Pana??s koncentriniai ratai, apskritimai, spiral?s pirmyk?t?je

bendruomen?je, taip pat ankstyvojoje klasin?je visuomen?je buvo paplit?

Vakaru ir Siaur?s Europos dail?je. Apskritimas ar ratas, kaip ir vainikas,

simbolizavo Saul?s nesibaigiamum?, am?inum?, netur?jim? nei prad?ios, nei

pabaigos.

Vilniuje, Gedimino kalne, tarp kitu dirbiniu yra rastas kirvukas su

Saul?s ?enklu, datuojamas 1 t?kstantm. pr. m. e.[84]. Katedros po?emiuose,

datuojamuose XIII a., 2,6 m gylyje N. Kitkauskas aptiko glaz?ruotu ir

ornamentuotu plyteli?, ant kuriu simetri?kai i?d?styta Saul? ir M?nulis.

Legenda ir padavimai sako, kad Vilniuje prie Did?iosios up?s(t. y. Neries.

- P. D.) buvusi senov?s lietuvi? ?ventykla, kurios gro?is bei pra?matnumas

stebin?s visus, garsas apie j? labai toli ?j?s. Dabar Katedros po?emyje

surastas jos aukuras [86].

Apskritimas, ratas, skritulys simbolizavo ne tik Saul?, ?vies? ar

M?nulio pilnat?, bet ir senov?s ?mogaus vaizdiniuose buvo siejamas su

mitologinio pasaulio, neturin?io nei prad?ios, nei galo, supratimu,

kosmologiniu pasaulio modeliu. Senov?s ?mogus pasaul? suvok? apskrit?.

Pana?i prasm? buvo suteikiama vainikui, kuris tautosakoje kartais vadinamas

visu pasauliu, taip pat ?iedui. Min?t? geometriniu fig?r? vidin? sfera buvo

pripildyta sakrali?kumo. Tik u? jos rib? gal?jusios telktis racionalios ir

iracionalios blogyb?s.

Apskritimas ar skritulys lietuviu liaudies dail?je kartais buvo

vaizduojamas kvadrate, simbolizavusiame i?orin? sfer?. ?alvarin? fig?ra,

datuojama IV - VIII a., skritulys keturkampyje, kurio kampuose pavaizduoti

?moni? veidai, rastas Antkoptyje, Klaip?dos raj. (51 pav. [31, 315]).

Apskritimas ar ratas su stipinais viduryje buvo tolygus ?viesai, dievybei.

Jis saugomas dvyni? ?al?i? ar pauk??i?. Apskritime buvo vaizduojamas

dievybes veidas. Centre da?nai buvo ta?kas, kuris simbolizavo pasaulio

centr?. M?sl?je sakoma: ,,Kur yra pasaulio vidurys?" ?menama - ,,rato

viduryje" (Pilypai, ?ven?ioni? raj.).

Pa?ym?tina, kad seniausios kulto vietos, v?liau ?ventyklos, buvo

statomos apskritos. J? centre buvo stulpas, tariamai jungiantis tris

visatos dalis: dang?, ?em?, po?emi. Apskrita rytu baltu ?ventykla, kaip

min?jome, buvo atkasta Smolensko srityje, Tu?eml?je [101, 1, 154].

Archeologas V. Daugudis su architektu S. Lasavicku pana?i? ?ventykl? (I m.

e. t?kstantm. pirmoji pus?) surado Ba?kinink?liuose(52 pav.). Architekto S.

Lasavicko tyrin?jimu duomenimis, Vilniaus Auk?tutin?je pilyje, greta

?iaurinio bok?to, b?ta irgi apskritos ?ventyklos (10 m skersmens),

datuojamos paskutiniaisiais am?iais prie? m. e. ir m. e.prad?ia. Apskritime

sakraline kosmologine fig?ra laike ne tik lietuviai, bet ir kitos

indoeuropie?i? tautos. Indai toki? fig?r? vadino mandala.

Medini? meno paminkl? i? ?ilos senov?s i?likti negal?jo, jie sunyko. Jau

ankstyvajame neolite Cedmar?je (Darkiemio apskr., Ma?oji Lietuva) keramika

buvo puo?iama apskritimais (2 pav.). Ma?osios Lietuvos Grabov?s senkapyje

rastos miniati?rin?s VI a. urnos su Saul?s ?enklais [6, 2]. Lietuvoje

i?kastoje v?lesn?je keramikoje gausu realistini? Saul?s atvaizd? ir Jos

simboliu - apskritimu, svastik? ir kt. Pana??s ?enklai ?inomi Latvijoje,

Baltarusijoje bei senosios Rusios ?em?se [65, 2, 138]. Be to, Saul?s

simboliais da?nai buvo puo?iami lietuviu ?alvario ir sidabro papuo?alai. I?

?alvario apskritim? su kry?iukais viduryje sudaryta puiki III - IV a. kaklo

apvara, rasta Ple?ku?i? senkapyje, Klaip?dos raj. (3 pav. [51, 7, 11, 118,

404, 405]). Pana?i apvara rasta ir Labati?kiuose prie Priekul?s [31,5].

Saul?s simboliais da?nai buvo puo?iamos ir seg?s arba jos tiesiog vaizdavo

pa?i? Saul? (6 pav.). Kartais segi? apskritimo kry?i? - svastik? - sudaro

keturi kry?mai susirang? ?al?iai, besisukantys saul?s kryptimi. Tokie IX a.

papuo?alai rasti Pry?man?i? ir Salant? senkapiuose (Kretingos raj.).

Pastarieji rodo, kad apskritimas kartais buvo jungiamas su Saul?s

simboliais - ?al?iais.

Papuo?alus su Saul?s simboliais ne?iojo ?mon?s, tik?dami, kad ?ie jiems

gali suteikti visokeriop? palaim?, apsaugoti nuo nes?kmi?. Be to, jie buvo

dedami kaip mirusi?j? ?kap?s, nes tik?ta, kad ir mirusiesiems reikia Saul?s

?viesos, palaimos. Apskritimai su kry?iumi ir be jo, neteki pirmin?s

reik?m?s, lietuviu liaudies ornamentikoje i?liko iki m?s? dien?.

Apskritimas grei?iausiai buvo Saul?s, bet kartais gal ir Menulio

pilnaties simbolis. Tuo tarpu dangaus k?nu jud?jim? tikriausiai simbolizavo

spiral?, kuri aptinkama Jau ant akmens am?iaus dirbiniu. Neolite drauge su

?emdirbyste spirale i?plito visoje Europoje. ?ios tradicijos gyvavo

?alvario, gele?ies am?iais ir v?liau. Saul?s ir kit? dangaus k?n?

ornamentais i? ?ilos senov?s buvo puo?iami margu?iai (31 pav.) per

pavasario ?ven?iu apeigas. Mat pavasario Saul?i, kuri vadinta pasaulio

dvasia, buvo teikiama ypatinga galia pa?adinti i? ?iemos miego ?em?,

su?ildyti j?, padaryti paj?gi?, kad suklest?t? augmenija, u?augt? vaisiai,

javai ir kt.

Lietuviu liaudies architekt?roje bene daugiausia buvo paplit?s paprotys

vaizduoti Saul? su spinduliais. Taip buvo puo?iamos nam? ir svirn? durys,

pastog?s, langai, langeliai [50, 120]. Saul?s motyvai nam? puo?yboje ilg?

laik? i?liko ir Baltarusijoje bei kaimynin?se Lenkijos srityse, ypa?

kurpi?, moz?r? teritorijoje, kur seniau gyventa jotvingi?. Be to, tie patys

saul?s motyvai namu puo?yboje pasitaiko

Priekarpat?je, Poles?je ir kt. [65, 1, 540].

Namai, o kartais ir darbo ?rankiai buvo puo?iami ne tik saul?s motyvais,

bet ir su Saul? mitologi?kai susijusiomis gyv?n?, augal? ir geometrin?mis

fig?romis: ?irgeliu [50,71 - 74], jau?iu, o?iu, ?un?, pauk??i?, ?al?i? ir

kt. (49 pav.). Saul?s ?irgai kartais buvo vaizduojami realisti?kai, kartais

-simboli?kai. Daug kur Lietuvoje i?liko antropomorfin? Saul? su spinduliais

aplink galv? tarp dviej? ?irg? galv? [21, 85; 27]. Pagrybio senkapyje (V -

VI a.) rastas i? ?alvario nulietas, pasidabruotas, pailgas, plok??ias,

profiliuotais kra?tais, 6 cm ilgio pakabutis, puo??s odin? vyro dir??.

Apkaust?lio ?onuose profiliu reljefi?kai pavaizduotos dviej? dvyni?

?irgeli? galvut?s apvaliomis akimis, ?velgian?iomis ? prie?ingas pasaulio

?alis. Dvynius i? vir?aus lyg pridengia pusm?nulis, kuriame ties kiekviena

galvute i?graviruotas ratukas - Saul? [85].

Saul?s simboli? aptinkama ant m?rini? pastat? sien?, kur kai kurie

akmenys apvedami ratais, kartais susijungian?iais vienas su kitu. Neretai

jie apsupami g?li? vainikais su spinduliais. D?k?to (Zaras? raj.) dvaro

vart? sienoje (XIX a.) akmenys apjuosti smulki? akmen?li? ratais, tarp

kuri?, tarsi dangaus skliaute, i?tisi smulkiu ?vaig?d?i? spie?iai, lyg

plaukiantys tarp rami?, juos jungian?i? granito sal?. Tarp ?i? spie?iu ir

fasade, ir ?onin?se sienose ?komponuotos saul?s: vienur koncentriniai

apskritimai, kitur skrituliai su spinduliais, i?einan?iais i? vieno ta?ko

centre. Spinduliu skai?ius visur vienodas - a?tuoni. Tokios saul?s

aptinkamos ?vairiuose liaudies dirbiniuose, ypa? dekoratyvin?je krai?i?

skryni? tapyboje. Ant skryni?, be dangaus ?viesuli?, tapomas dar

sud?tingesnis simbolis - Gyvyb?s medis. Tai stilizuotas lapuo?io ir

spygliuo?io (egl?s) med?io derinys (53 pav.). Nuo jo ? erdv? kyla i?link?

spinduli? pluo?tai. Vir? med?io - saul?s skritulys ir nesuskai?iuojama

daugyb? ta?keli?, grei?iausiai vaizduojan?iu ?vaig?des [18, 63].

Tiltagali? kaimo (Panev??io raj.) pu?yne, ant Marnakos upelio kranto,

netoli nuo santakos su L?veniu, stovi koply?ia, statyta XIX a. viduryje, o

greta jos - medin? varpin?, visa padengta mozaika. Priekin? fasad? puo?ia

trikampis su akimi (Saul?s simbolis), taur?s, saulut?s. ?onin?je sienoje ir

apsidoje, be Saul?s simboli?, pavaizduota gyvuli? ir ?moni? fig?ros,

spontani?kai i?d?stytos greta Saul?s simboli?, tauri?. Tai senosios

pagoni?kos simbolikos, krik??ionyb?s vaizdini? ir pasaulieti?k? motyv?

derinys. ?imoni? miestelio (Kupi?kio raj.) ?ventoriaus tvoros mozaikose

[18, 62 - 66] ?irgai grei?iausiai pavaizduoti tarp ?vaig?d?i?.

Lietuvoje, ypa? pietrytin?je jos dalyje, trob? kraigus puo?davo su

Saul?s ar M?nulio kultu susijusia jau?io galva arba ragais. Jau?io motyvai

mene yra vieni seniausi?. J? rasta jau paleolito pie?iniuose Altamyros ir

kituose urvuose, taip pat ?i?kino uolose [68, 30]. Jau?io pie?iniai ?inomi

i? mezolito, neolito ir v?lesniu laik?. Laukinio jau?io kultas vyravo

visoje Azijoje ir Europoje, taigi ir Lietuvoje. Be to, jau?iai buvo vieni

i? anks?iausiai prijaukint? gyvuli?. ?emdirbiai Jaut? laik? dievybe ir

siejo su Saul?. Hetit? ir babilonie?i? Saul?s dievybe pasirodydavusi jau?io

pavidalu. J? oro dievas vaizduojamas jojantis ant jau?io ir laikantis

rankoje saul?, m?nul? ir ?aib?. Kretos saloje buvo surasta sidabrine jau?io

su aukso ragais galva. Jo kaktoje pavaizduoti Saul?s simboliai:

apskritimai, rozet?s. Molini? jau?i? fig?r?li? rasta ir Vidurio Europoje.

Jaut? su Saul?s deive siejo senov?s graikai, frygai, egiptie?iai ir kt.

[100, 1241. Lietuvi? ir latvi? mitologijoje ?inomi dievo jau?iai - Saul?s

simboliai. Jau?iu su balta ?vaig?de kaktoje kultas ir pas mus, ir kitur

buvo i?lik?s iki nesen? laik?. Ypatinga reik?me buvo teikiama juodiems

dvyniams jau?iams, kuriais pavasar? prad?davo pirm?j? arim?. Ra?ytiniai

?altiniai mini, kad derliaus dievams aukojamo jau?io krauju buvo ?lakstomi

?mon?s ir gyvuliai [22, 308]. Kaip teigia V. Manhartas, kunigaik?tis

K?stutis, pasitep?s ?alo jau?io krauju, pasira?in?jo sutart? su Liudviku,

Vengrijos karaliumi [58, 118 - 119].

Kraujas daugelio taut?, tarp j? ir lietuvi?, tik?jimuose buvo laikomas

gyvyb?s, gyvenimo ?altiniu, teikian?iu galios ne tik ?mon?ms, bet ir

gyvuliams, augalams, daiktams, troboms, taip pat mirusi?j? v?l?ms ir net

dangaus dievyb?ms [109, 197 - 198].

Lietuvi? nam? puo?yboje gausu pauk??i? – tarpinink? tarp dangaus ir

?em?s. Gaid?io giedojimas po vidurnak?io buvo siejamas su besiartinan?iu

Saul?s tek?jimu, visatos ritmu, nuolatiniu jos atgimimu. Dail?je pauk??iai

vaizduojami drauge su Saul?s simboliais: koncentriniais apskritimais,

augalais, ?irgeliais. Vandens pauk??iai, kaip Saul?s simboliai, buvo

paplit? visoje ?iaur?s Europoje [99, 182].

Su Saul?s kultu senov?s mene gana da?nai siejamas ?al?io ar gyvat?s

ornamentas. ?al?iu ir gyva?i? gyvybingumas stebino pirmyk?t? ?mog?. Ropliai

tapo kulto objektu ne tik pas mus, bet ir daugelyje pasaulio kra?t?.

Senov?s Egipto kulto pie?iniuose greta Saul?s valteles da?nai yra ir gyvat?

- po?emio karalystes simbolis [68, 93 - 94].

M?s? kra?te ?al?iai drauge su Saul?s simboliais aptinkami ant keramikos,

kulto akmen?, ?alvarini? bei sidabrini? segi?, apyranki?, ?ied? ir kt.

Apyranki? galai da?nai u?baigiami ?al?iu galvut?mis. Tokie papuo?alai

tur?jo ?mon?ms teikti laim?s, sveikatos. Ypa? da?nas ?al?io su Saul?

motyvas nam? ornamentikoje. Pavyzd?iui, Gud?i?nu k.(K?daini? raj.) ant namo

sijos i?pjaustytas ratas (Saul?) su ?e?iais stipinais, traukiamas dviej?

?al?iu (50 pav.). Saul?s ir dviej? ?al?i? kompozicija aptinkama ant medini?

kry?i?, gele?ini? stogastulpi? bei koplytstulpi? vir??ni?.

Vinguriuojantys ?al?iai kartais atstoja Saul?s spindulius.

Mitologin?je tautosakoje ?al?iai - derlingumo, vaisingumo, ?eimos

gausumo, visokios laimes ir geroves simboliai. Jie vaizduojami

nepaprastais, turin?iais antgamtin?s galios, kasmet atgimstan?iais kartu su

Saul? pavasar?. Saul? mylinti ?alt? bei gyvat?, matydama juos negyvus,

nepalaidotus, verkianti. Apskritai ?ie ropliai, kaip ir Saul?, -tai am?inai

neg?stan?ios gyvyb?s ir nei?senkan?ios galios simboliai.

?al?i? ir gyva?i? artimus ry?ius su Saul? liudija ir liaudies daile. ?ie

ropliai kartais buvo vaizduojami su Saul? ir jos ?irgais. Tokiu kaulo

rai?iniu aptikta jau v?lyvajame akmens am?iuje. Kiduli? kaime (Sakiu raj.)

koplytstulpyje pavaizduoti du ?al?iai su kry?iais ant galv?. Koplytstulpio

vir??n?je yra eglu?i? spinduliais apsuptas skritulys (Saul?), o jo viduryje

- ?irgas su raiteliu (galb?t tai raita antropomorfin? Saul?). ?al?iais

drauge su Saul? ir jos ?irgais buvo puo?iamos lazdos, darbo ?rankiai,

trobos. V?liau, ?sigal?jus krik??ionybei, deiv?s Saul?s viet? u??m? Marija,

kuri taip pat kartais buvo vaizduojama su ?al?iu, ?irgu ir M?nuliu. Tokia

kompozicija rasta Kumpik? k. (Kretingos raj. [28,130 - 132]).

Saul? da?nai b?na apsupta ir gyva?i?. ?i kompozicija budinga kaimo

kalviu kry?iams - saulut?ms (47, 48 pav.). Tai roplius simbolizuojantys

banguoti Saul?s spinduliai, kartais u?sibaigiantys j? galvut?mis.

?emaitijoje, taip pat Klaip?dos kra?te apskritimas - Saul? su dviem

?al?iais i? ?on? - kartais buvo i?keliamas ant stogo kraigo. Prieverps?i?

ornament? Lietuvoje da?nai sudaro Saul?s, ?em?s, ?al?i? simboliai (16, 33 -

35 pav.). Auk?taitijos prievarpst?se kartais Saul?s skritulys apjuosiamas

?al?iu ar gyvate. ?i? ropli? ry?? su Saule, dangumi ir ?eme simbolizuoja

ornamentas - vainikas ar vainikuotas skritulys (Saul?), saugomas dviej?

?al?i?, ant kuriu nugar? tupi pauk??iai. Toks ornamentas buvo i?lik?s

Vilniuje, dabartin?je Mildos gatv?je.

Vakaru ?emaitijoje, taip pat Kur?i? nerijoje ilgai i?liko paprotys nam?

kraigus puo?ti Saul?s, ?al?i?, pauk??i?, augmenijos motyvais ir j?

kompozicijomis, kaip visatos vieningumo, gyvyb?s am?inumo simboliais. Be

to, namai buvo puo?iami pusiau ?al?iu, pusiau pauk??iu zoomorfin?mis

b?tyb?mis, saugan?iomis vainik? ar skritul? (Saul?), Pasaulio stulp? [97,

68].

Realisti?kas ar simboli?kas kry?iuk?, kartais su ?al?iais, motyvas

lietuvi?, kaip ir kit? taut?, dail?je, susij?s su tariam?ja mirusi?j? globa

bei apsauga nuo ?vairiu blogybi? pomirtiniame pasaulyje, perimtas i?

pirmyk?t?s bendruomen?s. Saul? su ?al?iais buvo i?kalama ant mirusiems

statom? akmenini? paminkl?. Vienas tokiu akmen? yra ?eduvos etnografiniame

muziejuje. Anks?iau jis stov?jo sename kapinyne, de?iniajame Kir?ino upelio

krante, Vileikiu kaimo (Radvili?kio raj.) laukuose. Vienoje akmens pus?je

i?kalta de?inioji ranka ir trys kry?iukai, kitoje - vinguriuojantis ?altys

ir kry?iukas. Padavimas sako, kad sen? senov?je gyveno akmenkalys su pa?ia.

Jie tur?jo s?n?, kuris pamilo Kir?ino up?s mergel? undine. Belankydamas

undin?, prie Kir?ino krant? vaikinas per?alo, susirgo ir mir?. T?vas nukal?

s?nui min?t? paminkl?. Kry?iuk? su ?al?iais surasta ant dubenuotojo akmens

Rozalime (Pakruojo raj.).

Paprotys statyti med?io (??uolo) pavidalo paminklus su apsivyniojusiu

?al?iu ar gyvate ir Saul?s, M?nulio bei ?vaig?d?i? simboliais kai kur

Lietuvoje buvo i?lik?s dar XIX am?iuje. Pasakojama, kad prie Luponi? k.

(?iauli? raj.), alkakalnio senkapiuose, vietoje kry?i? buv? statomi stulpai

(moterims - i? vink?n?, vyrams - i? ??uolu) su i?pjaustytais Saule,

M?nuliu, ?vaig?d?mis, ?al?iais. Ilgiausiai i?lik?s paminklas buv?s

??uolinis, apie 2 m auk??io, su apsivyniojusia kar?nuota gyvate.

Mirusiuosius laidodav? po med?iu, paskui t? med? nukirsdav? poros metru

auk?tyje ir likusiame stulpe i?pjaustydav? min?tus dangaus ?viesulius su

?al?iais. Stulp? apd?dav? akmen? vainiku [28, 99].

Su Saul?s simboliais, kaip min?jome, reikia sieti ir rugiapj?t?s

pabaigtuvi? vainikus. Vainikas - apskritimas, neturintis nei prad?ios, nei

pabaigos, grei?iausiai simbolizavo ?emdirbi? auginamu jav? am?inum?,

nesibaigiamum?. Kad s?jamieji Javai am?ini, tai Saul?s mo?iut?s nuopelnas,

tod?l pabaigtuvi? vainikas buvo puo?iamas ?vairiais Saul?s simboliais

(apskritimais, ratil?liais, g?l?mis, vadinamomis saulut?mis ir kt.). Be

to, kai kurie vainikai buvo pinami Saul?s pavidalo, kur spindulius

atstodavo rugi? varpos.

Jaunas Menulis, o kartais ir pilnatis liaudies dirbiniuose da?nai

vaizduojami realisti?kai. Tokiu atvaizdu randama neolito ir v?lesniuose

senkapiuose. Gintarinis jaunas Menulis drauge su kitais to meto religinio

kulto daiktais, t. y. ?moni? bei gyvuli? statul?l?mis, buvo rastas

Juodkrant?je [31, 32]. Sidabrinis jaunas Menulis aptiktas turtingame

papuo?al? ?vaicarijos (Suvalk? apskr.) senkapyje. datuojamame III - IV m.

e. a. [8]. I t?kstantme?io pabaigos - II t?kstantme?io prad?ios vyr?

kapuose randami i? gintaro padaryti pusm?nulio pavidalo trikampiai ar

sta?iakampiai pakabu?iai. Lazdinink?, Kiauleiki?, Palangos kapinynuose ?i?

pakabu?i? rasta ant mirusi?j? kr?tin?s, bet da?nai ir prie dir??, kalavij?

[85]. Jauno ir pilno M?nulio atvaizd? i? ?alvario aptinkama ir sen?j? pr?s?

senkapiuose.

M?nulio atvaizd? buvo puo?iami ir gele?ies am?iaus papuo?alai.

Stilizuotas realisti?kas jaunas M?nulis puo?ia IV a. ?alvarin? antkakl?,

rast? Strag?nuose (Klaip?dos raj.), esan?i? ?ilut?s kra?totyros muziejuje

[51, 99, 131 - 132]. ?alvarinis kaklo papuo?alas i? ?vij? ir kiaurara??io

M?nulio kabu?i? rastas III - IV a. moters kape Kurmai?iuose (Kretingos

raj.), ?alvarinis III - IV a. kaklo papuo?alas su pusm?nuliais -

Labdariuose (Priekul?s apyl. 4 pav.). Pana?i? III - IV a. kaklo papuo?al?

aptikta ir Ma?ojoje Lietuvoje (7 pav.). Realisti?kais Menulio atvaizdais

nuo ?ilos senov?s iki dabar puo?iamos apyrank?s, ?iedai, drabu?iai,

audiniai, n?riniai, juostos, margu?iai ir kt. Be to, M?nuliu m?s? prot?viai

puo?? statomus antkapinius paminklus. ?i tradicija i?liko ir ?sigal?jus

krik??ionybei. M?nulis tur?j?s mirusiajam pad?ti i?laikyti gro??, Jaunyst?,

taip pat ap?viesti tamsi? pomirtin? karalyst?. Tokiu paminklu galima

aptikti ir ?iandien. M?s? liaudies meistrai m?nuliais puo?? kry?ius,

koplyt?les, stogastulpius, statomus ne tik kapin?se, bet ir laukuose,

pakel?se, tik?dami, kad simboli?ko m?nulio ?viesa ?viesianti laukams,

pakeleiviams, apsaugosianti nuo ?vairi? nelaimi?, suteiksianti visokeriop?

gerb?v?.

M?nulis paplit?s ir lietuvi? liaudies architekt?roje. Pavyzd?iui, iki

?i? dien? i?liko paprotys gyvenamuosius namus ir ?kinius pastatus puo?ti

jaunu ar pilnu M?nuliu, o tai, ?moni? manymu, turi apsaugoti trobesius nuo

gaisr?, perk?nijos ir kit? nelaimi?.

Pasteb?ta, kad jaunas M?nulis da?niausiai vaizduojamas kartu su Saule ir

visuomet jos apa?ioje, be to, ne tokioje pad?tyje, kokioje j? matome

danguje, o gulintis, su ragais, nukreiptais ? vir??, nors kartais jaunas

Menulis b?na pavaizduotas ir tokioje pad?tyje, kokioje Jis i? tikr?j? yra

danguje. Su juo drauge (jo apa?ioje) buvo vaizduojamas ir kitas Menulis,

ta?iau ?io apa?ia, esanti tarp dviej? ragu, ne apvali, o daugiau plok??ia.

Toks Menulis i?liko buvusiuose Man?i? k. (Kretingos raj.) markapiuose, ant

?augusio ? lazdyno kr?m? stulpo, pa?ym?to 1764 m. data (57 pav.). ?io

nepaprastai ?domaus stulpo vir??n? simbolizuoja Saul?, o jos apa?ioje yra

jaunas Menulis, po juo - grei?iausiai valtel? plok??iu dugnu ir ?iek tiek

u?riestais ? vir?? galais. Reikia manyti, kad tai Saul?s valtel?, kuria ji

plaukioja, kai nusileid?ia ? vanden?, ir kuri minima dainose: ,,Saulu??

vakarely / Leidos aukso laivelin, / O i? ryto linksmut?l? / Kylis laivo,

skrend aukstyn" [78, 31]. Taigi galima manyti, kad

liaudies dail?je, ypa? memorialiniuose paminkluose, ?aulu?i? apa?ioje

esantys ragais j vir?? m?nuliai kartais simbolizuoja ne M?nul?, o Saul?s

valtel?, kuria keliaujanti Saul?.

Apie tai, kad ragais ? vir?? M?nulis vaizdavo Saul?s valtele, sakytu ir

ilgiausiai i?likusios ?emaitijoje, taip pat ir Vilniaus Au?ros vart?

Marijos skulpt?ros. ?ia Marija stovi ant tokios valtel?s, o aplink j?

apsivijusi mitologin? vanden? ?eiminink? - Did?ioji Gyvat?. ?domu ir tai,

kad toki? Marij? dar ir dabar senieji ?emai?iai vadina Saul?s diev?.

Archainiams mitams apie Saul?s kelion? valtimi netekus prasmes, liaudies

meistrai grei?iausiai sen?j? valtel? sutapatino su jaunu M?nuliu, kur?

kartais vaizduodavo ?mogaus veidu. Toks Menulis buvo aptiktas Lenkim?

kapin?se (Skuodo raj.).

Saul?s apa?ioje gal?jo b?ti valtel?, jaunas Menulis, ? vir?? atsuktais

ragu smaigaliais, arba pana?us ? ragus lenktas rago kirvis. Ragai daugelio

taut? mitologijoje simbolizuoja J?g?, gausum?, vald?i?. Jie saugo nuo pikt?

dvasi?, lig?, ?aibo. Ragai naudojami apeigose, susietose su Saul?s ir

M?nulio kultu. Lietuvi? ?ventyklos buvo apkai?omos ragais. Gedimino kalne

rastuose rago kirveliuose ?r??ti ?enklai, ?vairi? autori? interpretuojami

kaip Saul?s simboliai [84, 31].

Saulei ir M?nuliui ?gavus antropomorfin? pavidal?, liaudies dail?je ir

mitologin?je tautosakoje jie vaizduojami ?mogaus veidu (36, 62 pav.).

?vie?iant M?nuliui, sakoma, kad jis ?i?rintis ? ?em?. Pasak Ch.

Henenbergerio, 1556 m. prie Karaliau?iaus pasirod?s ant dangaus Menulis

vyro veidu, o Saul? - moters. Pilnas Menulis ?mogaus veidu pavaizduotas A.

Diblinskio knygoje ,,Astronomijos ?imtin?" (,,Centuria astronomica", 1639

m.; 44 pav.). Knygoje parodytas Saul?s ir Menulio u?temimas. Saul? -

apskritimas su spinduliais yra moters veido, o ma?esnis Menulis - vyro

veido [20, 1]. Kretingos kra?totyros muziejuje yra ne?inomo liaudies

dailininko ant drob?s nupie?ta Saul? ir Menulis ?mogaus veido i? profilio.

Daug kur jaunas Menulis buvo vaizduojamas su ant jo stovin?ia Saul?s deive,

v?liau transformuota ? Marij?. Aplink j? apsisuk?s ?altys. Menulio, Saul?s

ir gyvat?s simboliai buvo siejami su augimu, vaisingumu,mirtimi.

Lietuviai, kaip ir daugelis kit? Europos taut?, i? ?ilos senov?s laike

?ventais kai kuriuos, ypa? dubenuotuosius, akmenis. Tokie akmenys minimi

ra?ytiniuose ?altiniuose (Dusburgietis, Dlugo?as, Rotundas ir kt.). J? yra

i?likusiu iki dabar laukuose. Kai kuriuos i?kasa melioratoriai. ?ventuosius

akmenis, kartais dar vadintus dievai?iais, grei?iausiai reik?t? sieti su

dangaus ?viesuliu kultu. Archeologo V. Urbanavi?iaus tyrin?jim? duomenimis,

jie buvo laikomi prie duobi?, ugniavie?i?, kuriose randama lau?o liekan?,

puodu ?uki?, gyvuli? kaul?. O tai sakyt?, kad ?ia buvo atliekama aukojimo

apeigos.

Kultui parenkami dubenuotieji ir kitokie akmenys tur?jo skirtis nuo

paprastu. Jie da?niausiai jau pa?ios gamtos i?marginti savoti?kais

ornamentais. Galimas daiktas, kad dalis ?i? ornament? tapo dangaus k?n?

simboliais. Be to, ant dubenuot? ir kit? ?vent?j? akmen? ?mon?s i?kaldavo

?vairi? dangaus ?enkl?, ypa? ?vaig?d?i? ir jaun? bei piln? Menul? (26

pav.), re?iau Saul? ar k? kit?. Prie ?i? akmen? priskirtinas dubenuotasis

akmuo i? Gatakiemio (Utenos raj., 25 pav.). Savo forma jis primena k?g?.

Ant jo, be gamtos poveikyje atsiradusiu ?vairaus dyd?io ?vaig?d?i?, nema?ai

yra ir ?mogaus ranka i?kalt?. Pavyzd?iui, dubens kra?te i?kalta dvi

taisyklingos eil?s (po trylika) daili? penkiakampi? ?vaig?d?i?. Pakruojo

rajone ant surasto dubenuotojo akmens, be ?vaig?d?i?, i?kalta ir kair?s

rankos pla?taka. Degu?i? k. (Utenos raj.) dubenuotojo akmens de?in?je

pus?je tarp daugelio gamtos poveikyje atsiradusi? ?vaig?du?i? i?kaltas

pusm?nulis, einantis ? pilnat?, o jo vir?uje ir apa?ioje - ?al?io simboliai

(24 pav.). Akmens apa?ioje i?skaptuotas apie 20 cm ilgio griovelis, vir?

kurio i?kaltas stulpelis, galimas daiktas, vaizduojantis Pasaulio stulp?.

Dubenuotasis plok??ias akmuo su i?kaltais dangaus ?enklais, ?al?i?,

tulp?mis ar lelijomis (j? yra ant Lietuvos kunigaik??iu ?alm? ir kt.) buvo

aptiktas 2 m gylyje Norvai?? k, (?iauli? raj.), kasant namui pamatus.

Pana??s dangaus k?n? simboliai bei j? ?enklai aptinkami ir ant kit?

dubenuot?j? ar kitoki? kulto akmen?.

Padavimai sako, kad min?t? akmen? dubenyse buvo laikomas at?j?s i?

dangaus ir turintis stebukling? gydom?j? gali? ?ventas vanduo. Juo ?mon?s

gydydavo aki?, odos, s?nari? ir kitas ligas, taip pat apsisaugodav? nuo

visoki? blogybi?, pikt? dvasi?. ?ita versija patvirtint? ir tai, kad,

?vedus Lietuvoje krik??ionyb?, kunigai dubenuotuosius ar ?ventus akmenis

panaudojo laikyti ?v?stam vandeniui ba?ny?ios prieangiuose. Tuo vandeniu

?mon?s ?lakst?si, ?eidami ? ba?ny?i?, manydami, kad jie taip apsival? nuo

nuod?mi?. Retesn? padavim? versij?, kad i? dubenuot?j? akmen? buvo lakinami

?al?iai, gyvenantys namuose ar ?ventuose mi?keliuose. Dubenuotuosiuose

akmenyse esantis vanduo gal?jo b?ti skirtas ir nakties dangaus ?viesuliams

steb?ti. Tai patvirtint? ir pasakos apie matomas ?vaig?des ?ulinyje.

Dangaus k?nai, da?niausiai ?vaig?d?s, buvo i?kalamos ir ant kit? akmen?.

Pavyzd?iui, Suminu k. (Utenos raj.) rastas ?em?je ?kastas akmuo toje

vietoje, kur seniau stov?jo kry?ius. Ant jo i?kaltas 9 spinduli? ?vaig?d?i?

ornamentas

aplink viduje esan?i? ?vaig?d? (28 pav.). Ant Karali?ko k. (Mol?tu raj.)

akmens i?kalta spinduliuojanti Saul?, M?nulis ir kry?elis (30 pav.).

Pana?i? akmen? galima nurodyti ir daugiau.

Nakt? dangaus ?viesuliams steb?ti ?iloje senov?je gal?jo b?ti naudojami

nedideli apskriti vandens telkiniai, paprastai esantys prie ?ventykl?, i?

kur ?vaig?dininkai gal?jo sekti ?vaig?des, sudarin?ti kalendorius.

Ra?ytiniai ?altiniai ir padavimai sako, kad da?nai ?ventyklos buvo prie

pili?, kur paprastai aptinkami ir nedideli vandens telkiniai, ratu apvesti

akmen? pylimu. Pavyzd?iui, toks vandens telkinys buv?s Bajor? kaime (Utenos

raj.), prie mitologini? akmen?, ant kuri? yra i?kalta dvylikos ar ?e?i?

?vaig?d?i? skrituliai, linijos ir kitokie dangaus k?nu ?enklai ar

ornamentai (27 pav.). Pylimo, juosusio vandens telkin?, liekan? aptikta ir

Stripeiki? kaime (Ignalinos raj.), netoli buvusios Strip? pilies, kuri

ra?ytiniuose ?altiniuose minima XIV a. viduryje. Vandens telkinys, apsuptas

akmen? pylimu, rastas ir netoli buvusios Linkmenu pilies. Legenda sako, kad

?ventyklos vietoje buvo pastatyta katalik? ba?ny?ia. Pil? (castrum

Lenghmene) mini Livonijos kronikininkas H. Vartberge, ra??s apie Lietuv?

XIII a. paskutiniajame de?imtmetyje ir XIV a. pirmojoje pus?je. Dangaus

?viesuliu ?enklais buvo i?marginami akmenys, kuriais buvo u?dengiamos auk?

duob?s, skirtos nam? dievams. Grei?iausiai tokio akmens fragmentas 1987 m.

buvo surastas prie svirno Kareivi?kio kaime (Pakruojo raj.; 29 pav.). Apie

dengian?ius auk? duobes akmenis, kartais vadinamus deiv?mis, dar XVII -

XVIII a. ra?? j?zuitai. Akmenis, kuriuos lietuviai laik? svirno jav?,

skalsumo ir nam? laim?s ne??jais, mini 1604 m. j?zuit? kolegijos kronika, o

1611 m. prane?ime ra?oma, kad ?mon?s savo sodybose tur?jo duobi?, ? kurias

dievams sud?davo valgomo bei geriamo ir u?ritindavo plok??i? akmen?. I?

pateikt? negausi? fakt?; matyti, kad ant ?ventais laikom? akmen? da?nai

buvo i?kalami nakties dangaus ?viesuliai.

Kai kurie dangaus k?nai buvo vaizduojami ir profesionaliojoje dail?je.

Dailininko M. K. ?iurlionio genialus kuriniai ,,Pasaulio sutv?rimas" ir

,,Zodiakas" buvo sukurti visu pirma remiantis lietuvi? etiologin?mis

sakm?mis. Lai?ke savo broliui Povilui, ra?ytame 1905 m., M. K. ?iurlionis

nurodo, kad jo ,,Pasaulio sutverimas" tveriamas ,,ne m?sojo pagal Biblij?,

o ka?kokio kitokio pasaulio, fantastinio" pagrindu, kad jis naudojosi

?odine liaudies k?ryba.

Svarbia vieta M. K. ?iurlionio k?ryboje u?ima ,,Zodiakas", kur? pagimd?

mitai ir pasakos apie dangaus k?nus. Jo sukurtas ,,Zodiakas" gerokai

skiriasi nuo antikos ar Senov?s Ryt? mit?. Matyt, ?iurlionis r?m?si

lietuvi? liaudies mitologija. Pavyzd?iui, M. K. ?iurlionio ,,Vandenis" -

tai jur? dievas, o ne pasak? karalius, i? kurio delno liejasi vandens

srov?. ,,?uvys" simbolizuoja Baltijos j?ros gro??. Avinas atrodo tarsi

ka?koki? mil?ini?k? j?g? u?keltas ? kosmin? auk?t?, i? kurio dabar ramiai

stebi pasaul?. O ?iurlionio ,,Jautis", pasak Vai?ganto, kilo tiesiog i? u?

kalnelio “Dzidorio artojo” genamas, i??j?s su au?ra ? darb?, - kopia tuo

pat metu i? u? ka?kokio kosminio kalno, gal planetos kamuolio. Jo ragai,

rodos, skirti apgl?bti Saulei, galingai i?ne?ti j? i? ?iemos meto, i?

tamsi? vanden? [46, 6]. Toliau Saul? pasiekia ,,Dvynius", kurie ?vairiuose

kra?tuose buvo vaizduojami kaip du ?mon?s, susi?m? u? rank?, o M. K.

?iurlionis juos atskyr? neper?engiama ?viesme?iu bedugne. V?jo kelias

primena sunku kopim? ? auk??iausi? Saul?s kelio vir??n?, kur slypi

nei?vengiama kasmetin? vasaros rezignacija - V??io sustingimas

(saul?gr??a), Jo atbulas ?ygis ?emyn. Po to Saul? pasiekia Li?to, Mergel?s

?vaig?dyn? ir kt.

Si ?vaig?d?i? sonata gim? i? M. K. ?iurlionio astronomini? studij? ir

vizij?. Jis pats sako: “?i?r?kite ? mano paveikslus liaudies ?mogaus

akimis, to ?mogaus, kuris dar neu?mir?o savo ?alies pasak?, padavim? ir

dain? lobio, kuris gamta jau?ia kaip ka?k? gyva, judraus, fantasti?ko,

kuris netgi ne visada sugeba atskirti fantastik? ir tikrov?” [46, 7 ir

kt.]. M. K. ?iurlionis labai jaut? senov?, ?av?josi lietuvi? liaudies

daile. Ne tik Jo “Saul?s sonata”, bet ir kosminis ”Zodiakas” yra labai

lietuvi?ki, liaudi?ki ir savo nuotaika, ir charakteriu.

Saul?s, M?nulio, ?vaig?d?i? simboliai liaudies ornamentikoje perteikia

senov?s lietuvi? pasaul?jautos bei pirmyk?t?s filosofijos elementus. Jie

pabr??ia gyvyb?s am?inum?, visatos vieningum?. Pirmyk?t?je bendruomen?je ir

ankstyvojoje klasin?je visuomen?je dangaus ?viesuliu simboliai liaudies

mene neabejotinai tur?jo ry?? su mitologija ir religija, ir tik v?liau jie

pama?u prarado pirmyk?t? savo religin? magi?k?j? prasm? ir liko kaip

dekoratyviniai elementai. Tai pasteb?jo K. Marksas, ra?ydamas, kad

kiekviena mitologija vaizduot?je ir su vaizduotes pagalba nugali, pajungia

ir formuoja gamtos j?gas. Betgi ji dingsta, kai i? tikr?j? ?ios gamtos

j?gos apvaldomos.

APIBENDRINIMAS

Apibendrinant visa, kas i?d?styta ?iame referate, galima konstatuoti,

kad lietuviai steb?jo dangaus k?nus ir juos pa?ino dar tada, kai ?mon?s

vert?si med?iokle ir rankiojimu. Tuo metu dangaus ?viesuliais dom?tasi

utilitariniais tikslais. Pagal ?viesulius ?mon?s orientavosi laike ir

kelion?se. Greta to pama?u susiformavo primityvios kosmologin?s pa?i?ros,

ai?kinan?ios dangaus, ?em?s, augmenijos, gyv?nijos ir ?moni? atsiradim?.

Visa dangaus ?viesuliu sistema (Saul?, M?nulis, planetos, ?vaig?d?s)

buvo tiesiogiai susijusi su lietuvi? religija, susidariusia akmens am?iuje.

Tuo pagrindu buvo sukurtas realistinis ir simbolinis menas bei sakm?s apie

kosmos?. Pirmyk?t?je dail?je Saul? ir M?nulis, jo faz?s, ?vaig?d?s buvo

vaizduojamos realisti?kais ?enklais ar simboliais ir tik v?liau dangaus

k?nai ?gavo dendromorfin?, ornitomorfin?, zoomorfin? ir galop

antropomorfin? pavidal?. Taigi dangaus ?viesuli? vaizdiniai per?jo savo

pl?tot?s keli?. Mitologin?je tautosakoje dangaus k?nai buvo suasmeninti,

?pinti ? sakmes, susieti su augalais, gyv?nais, v?liau - su ?mon?mis.

I? turimos faktin?s med?iagos matome, kad lietuviai buvo suk?r? savus

originalius Saul?s, M?nulio, planet?, ?vaig?d?i? ir ?vaig?dyn? pavadinimus.

Jie yra labai senos kilm?s, pritaikyti prie kra?to geografin?s pad?ties,

?kin?s veiklos, tik?jim? ir mitologini? vaizdini?. Dangaus ?viesuli?

pavadinimams ir sakm?ms ?takos gal?jo tur?ti ir kaimynyst?je gyvenusios

etnin?s bendruomen?s. Be to, svarbus faktorius buvo ir proindoeuropie?iu

kult?ros bei buities bendrumai, susidar? gyvenant bendroje prot?vyn?je.

LITERAT?ROS S?RA?AS

. Dundulien? P. “Lietuvi? Saul?s sugr??imo apeigos” //Istorija, 1970

T.11

. Dublinski A. “Centruia astronomica in Alma Academia universitate

Vilnensi Societatis Jesu.” //Vilnius 1639

. Greimas A. “Apie dievus ir ?mones” //Chicago, 1979

. Ma?ianskas F “Visatos s?ranga senov?s lietuvi? akimis” //Mokslas ir

gyvenimas. 1968 Nr.3

. Sviderskien? Z. “?vaig?dynai” //Vilnius, 1983